Faktoriai, tokie kaip vieta, kurioje mes gyvename, mūsų aplinkos būklė, genetika, pajamos ir išsilavinimas, taip pat santykiai su draugais ir šeima, daro įtaką mūsų sveikatai.

Sveikatą lemiantys veiksniai:
• socialinė ir ekonominė aplinka;
• fizinė aplinka;
• asmens individualios savybės ir elgsena.

Nuo 1938 metų Harvardo universitete atliekamo mokslinio tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kas iš tiesų žmogui suteikia džiaugsmo ir pilnatvės jausmo. Tyrimo pradžioje buvo klausiama jaunų vaikinų, kas, jų manymu, padarytų juos laimingus. Mokslininkai nustebo, kad jų atsakymai beveik nesiskyrė, daugelis norėjo tapti turtingi ir įžymūs. Kas dvejus metus šiems jaunuoliams buvo užduota įvairių klausimų bei tirta jų sveikatos būklė. Apibendrinus tiriamųjų atsakymus paaiškėjo štai kas: ekonominė gerovė ir šlovė dažnai neturi nieko bendra su laimės pojūčiu – laimingus ir sveikus mus padaro geri tarpusavio santykiai. Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs visapusei sveikatai palaikyti. Pasirodo, žmonės, kurie palaiko glaudžius santykius su savo šeima, draugais, bendruomene, yra laimingesni, fiziškai sveikesni ir jų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei vienišų žmonių. Pastebėta, kad vienatvė kenkia, žmonės, kurie yra labiau atsiskyrę nuo kitų, nei jie to norėtų, nėra tokie laimingi, gyvenimo viduryje jų sveikata suprastėja, anksčiau susilpnėja jų smegenų veikla, o gyvenimo trukmė yra trumpesnė.

1992 metais Amerikos maisto ir vaistų administracija paskelbė, kad nėra duomenų, įrodančių, jog genetiškai modifikuotų (GM) produktų vartojimas gali sukelti žalą sveikatai. Tačiau dabar, kai dauguma kukurūzų, sojų pupelių, medvilnės ir kitų augalų yra išauginama iš genetiškai modifikuotų sėklų, įrodymų vis daugėja. Pradėjus masiškai gaminti sojų produktus iš modifikuotų sojų pupelių, alergijos sojų produktams atvejų padaugėjo net 50 %. Toliau atliekant tyrimus paaiškėjo, kad GM sojų pupelių transgenas buvo perduotos žarnyno bakterijoms, kuris koduoja toksinių medžiagų gamybą (bakterijos turi savybę pasiimti geną iš aplinkos; tai vadinama horizontaliąja genų pernaša). Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, jog GM augalų genome yra įtraukta genų, atsakingų už antibiotikų atsparumą. Jei toks genas pateks į žarnyno bakterijas, kurios toliau tarpusavyje jį perduos viena kitai, pasaulis gali susidurti su antibiotikais neįveikiama superinfekcija.

Glifosatas – nuodas mūsų maiste
„Monsanto“ yra ne tik didžiausia genetiškai modifikuotų sėklų platintoja, bet ir populiariausio pesticido gamintoja pasaulyje. Pagrindinė šio chemikalo sudedamoji dalis yra glifosatas, o mišinys patentuotas „Roundup“ pavadinimu. Šiam gaminiui atsparūs yra tik genetiškai modifikuoti augalai, todėl nupurškus laukus šiuo chemikalu, visi augalai yra sunaikinami, išskyrus GM. Jis taip pat kartais purškiamas ant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų ir saulėgrąžų prieš derliaus nuėmimą, siekiant išdžiovinti augalus.
Glifosatas slopina citochromo P450 fermentų sistemą, kuri atsakinga už baltymų gamybą. Šie fermentai atlieka ir kitų funkcijų, bet būtent dėl šios savybės jis stabdo augalų augimą. Tokia fermentų sistema yra ne tik augalų, bet ir gyvūnų, žmonių bei kituose organizmuose.

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą klasifikavo kaip žmonėms galimai kancerogeninį poveikį turinčią medžiagą.

Žinoma, mes esame priklausomi ir nuo aplinkos, kurioje gyvename. 2012 metais apskaičiuota, jog 12,6 mln. mirčių visame pasaulyje įvyko dėl aplinkos įtakos. Didelis neužkrečiamųjų ligų paplitimas siejamas su cheminių medžiagų neigiamu poveikiu, prasta oro kokybe ir nesveiku gyvenimo būdu.

Go to top