Gyvensenos medicina yra pakankamai nauja klinikinė praktika ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmą kartą gyvensenos medicinos sąvoka buvo panaudota 1989 metais Briuselyje vykusioje konferencijoje aptariant rūkymo ir vėžio sąsajas [1]. Itin didelio susidomėjimo gyvensenos medicinos mokslas sulaukė 1998 m. po to, kai buvo publikuotas dr. Ornish ir kt. mokslinis tyrimas apie efektyvų vainikinių arterijų atstatymą taikant intensyvią nefarmakologinę terapiją – gyvenimo būdo korekciją [1]. Šiandien gyvensenos medicinos intervencijos yra vis dažniau taikomos klinikinėje praktikoje siekiant suvaldyti lėtinių ligų pandemiją.
Lėtinių ligų pandemija pasaulyje ir Lietuvoje
Lėtinių ligų paplitimas visame pasaulyje yra opi problema. Statistiniais duomenimis lėtinių ligų pandemija kasmet sąlygoja net apie tris ketvirtadalius visų mirčių pasaulyje [3]. Daugiausiai anksčiau laiko mirštama nuo širdies ir kraujagyslių ligų (apie 18 mln. mirčių), onkologinių susirgimų (9 mln. mirčių), kvėpavimo sistemos ligų (apie 4 mln. mirčių) ir cukrinio diabeto (apie 2 mln. mirčių) [3]. Šios keturios ligų grupės lemia daugiau nei 80 proc. visų priešlaikinių mirčių nuo lėtinių ligų [3]. Tuo tarpu 2019 metais Lietuvoje keturi penktadaliai mirčių buvo susiję su modifikuojamais gyvensenos veiksniais: mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų 54,6 proc., nuo piktybinių navikų - 21 proc., išorinės priežastys -
6,3 proc. [4].
Lėtinės ligos ir ekonomika
Lėtinių ligų valdymas ir gydymas pareikalauja daugiausiai finansinių išlaidų sveikatos priežiūros sektoriuje [1]. Kasmet Lietuvoje šiam tikslui išleidžiama apie 430 mln. eurų [5], o 2018 metais ligų prevencijai buvo panaudota 2,2 proc. visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų [6]. Dažnai gyvensenos korekcijos intervencijos yra ekonomiškai naudingesnis metodas taikomas siekiant gydyti lėtines ligas nei jų gydymas vaistais ar chirurginiu būdu [7]. Tačiau šių intervencijų naudojimas yra ribotas dėl išteklių ir gyvensenos medicinos mokymų sveikatos priežiūros specialistams stokos [7]. Taip pat trūksta iniciatyvų ir paramos programų, kurios skatintų specialistus naudoti gyvensenos korekcijos intervencijas nukreiptas į lėtinių ligų atsiradimo priežasčių pašalinimą, o ne į biologinių markerių valdymą [7].
Lėtinių ligų prevencija ir valdymas
Gyvenimo būdo korekcija yra rekomenduojama kaip pirminė su gyvenimo būdu susijusių ligų prevencijos ir valdymo priemonė [8]. Daugiau nei 80 proc. lėtinių ligų būtų galima išvengti puoselėjant sveikatai palankią gyvenseną [9]. Eliminavus pagrindinius su gyvensena susijusius rizikos veiksnius iš asmens gyvensenos būtų galima išvengti maždaug trijų ketvirtadalių širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir II tipo cukrinio diabeto atvejų bei 40 proc. onkologinių susirgimų [10]. Šeimos gydytojai pripažįsta gyvensenos konsultacijų svarbą, tačiau savo darbo praktikoje retai konsultuoja pacientus gyvensenos korekcijos klausimais [8]. Laiko, žinių ir išteklių trūkumas, neaiškus paslaugų kompensavimo klausimas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių šeimos gydytojai dažniausiai neteikia gyvensenos korekcijos intervencijų [8].
Gyvensenos medicinos atsiradimas
Gyvensenos medicinos disciplinos atsiradimą paskatino pasaulyje vyraujančių ligų pobūdžio pasikeitimas: suvaldžius infekcines ligas XX a. pabaigoje padidėjo lėtinių ligų paplitimas [2]. Šį pokytį lėmė pasaulyje spartėjantis urbanizacijos procesas, dėl kurio radikaliai pasikeitė žmonių gyvenimo būdas – jie tapo mažiau fiziškai aktyvūs, mitybos racione atsirado didelės energetinės vertės ir perdirbtų maisto produktų [11]. Greta jau paminėtų gyvensenos veiksnių, lėtinių ligų patogenezė neatsiejama ir nuo rūkymo, alkoholio vartojimo, streso, todėl tokios lėtinės ligos kaip širdies ir kraujagyslių ligos, II tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kai kurių lokalizacijų vėžys yra laikomos su gyvensena susijusiomis ligomis (angl. lifestyle-related diseases) [2].
Gyvensenos medicinos sąvoka, lėtinių ligų gydymas ir prevencija klinkinėje praktikoje Gyvensenos medicina – mokslo įrodymais pagrįsta terapinė praktika siekianti padėti asmenims ir jų artimiesiems sumažinti ir panaikinti lėtinių sutrikimų raišką pasirenkant ir palaikant sveikatą stiprinantį ir gyvenimo kokybę gerinantį elgesį [1],[2],[8],[9]. Gyvensenos medicinos praktikoje siekiama išvengti ir gydyti esamas lėtines ligas bei valdyti jų progresavimą teikiant pirmenybę sveikatai žalingos gyvensenos korekcijai [12]. Taikant gyvensenos medicinos intervencijas terapiniais tikslais gali būti naudojami šeimos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto skirti medikamentai [2]. Dažniausiai alopatinės medicinos praktikoje vaistai lėtinių ligų simptomams valdyti yra skiriami pastoviomis vidutinėmis terapinėmis dozėmis, todėl pacientui nuosekliai laikantis gyvensenos korekcijos plano gali reikėti sumažinti anksčiau skirtą vaistų dozę [2]. Dėl šios priežasties būtina reguliariai stebėti ir įvertinti paciento sveikatos būklę, esant reikalui koreguoti tolimesnį paciento lėtinių ligų valdymo ir gydymo planą. Gyvensenos medicinos konsultacijos metu daugiausiai dėmesio yra skiriama mitybos, fizinio aktyvumo, sveikatai žalingų įpročių, streso valdymo, miego kokybės bei kitų su gyvensena susijusių rizikos veiksnių koregavimo klausimams [12]. Gyvensenos medicinos intervencijos yra visada ilgalaikės, o jų metu akcentuojama motyvacijos ir tvaraus naujo gyvenimo būdo laikymosi svarba [2].
Gyvensenos medicinos specialistui bendradarbiaujant su pacientu sudaromas individualus veiksmų planas, suplanuojami motyvaciniai pokalbiai ir pokyčių stebėjimas siekiant efektyviai pasiekti užsibrėžtus tikslus [13]. Siekiant, kad pacientas lengviau įdiegtų naujus įpročius savo kasdienybėje gyvensenos intervencijos planas sudaromas atsižvelgiat į paciento aplinką ir atitinka SMART tikslų formavimo metodiką [14]. Tikslai turi būti konkretūs (angl.specific), išmatuojami (angl.measurable), pasiekiami (angl.attainable), realistiški (angl.realistic) ir apibrėžti laike (angl.time-specific) [14]. Nustačius tikslus gyvensenos medicinos specialistas išrašo konkretų ir aiškų gyvensenos medicinos intervencijos receptą, kurio pagalba pacientas gali lengviau įgalinti sveikatai palankią elgseną savo kasdienybėje [14]. Pavyzdžiui, siekiant numesti antsvorį, be mitybos korekcijos skatinamas ir fizinis aktyvumas, kurio receptas išrašomas taikant FITT metodą. FITT reiškia pacientui skirto fizinio aktyvumo dažnį (angl.frequancy), intensyvumą (angl.intensity), laiką (angl.time), tipą (angl.type) [14],(1 lentelė).
Klinikinėje praktikoje rekomenduojami ir taikomi elgesio metodai apima paciento sveikatos ir su ja susijusių rizikos veiksnių vertinimą, tikslų nustatymą, sąmoningumo ugdymą, kliūčių įveikimą, veiksmingą streso valdymą, minčių restruktūrizaciją, atkryčio prevenciją, paramą ir gydymą [13]. Naudojant gyvensenos medicinos intervencijas siekiant suvaldyti, išgydyti ar išvengti lėtinių ligų pacientui būtina atlikti didelius gyvensenos pokyčius, todėl jis prisiima atsakomybę už gyvensenos plano laikymąsi, nuo kurio priklauso tolimesnės jo sveikatos išeitys [2]. Nuosekliai ir ilgą laiką laikantis sveikatai palankios gyvensenos rekomendacijų net maži pokyčiai gyvensenoje gali padėti sumažinti ligos atsiradimo riziką arba sulėtinti jau esamos ligos progresavimą [13].
Gyvensenos medicinos specialistų kompetencijos
2009 metais Amerikos prevencinės medicinos draugija (angl. American College of Preventive Medicine) nustatė pagrindines gyvensenos medicinos kompetencijas pirminės sveikatos priežiūros specialistams (2 lentelė). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programoje yra ugdomos minėtos kompetencijos, įtraukiant žinias ir įgūdžius reikalingus Lietuvoje.
2018 metais Lietuvoje patvirtintuose Gyvensenos medicinos specialisto veiklos reikalavimuose pagrindines specialisto kompetencijas sudaro: visapusiškas, holistinis gyvensenos rizikos veiksnių ir sveikatai nepalankios elgsenos priežasčių įvertinimas; konsultavimas sveikatai palankios gyvensenos, mitybos, fizinio aktyvumo ir psichoemocinio atsparumo valdymo klausimais; bendradarbiaujant su atitinkamais sveikatos priežiūros specialistais ar laikantis jų rekomendacijų individualių mitybos, fizinio aktyvumo ir psichoemocinės pusiausvyros planų sudarymas ir pokyčių vertinimas; siekiant koreguoti asmens gyvenseną gydytojų komandos narių, šeimos narių, bendradarbių ir bendruomenės organizacijų įtraukimas[15]. Šias kompetencijas gyvensenos medicinos specialistai įgyja studijuojant ir atliekant praktiką pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Po studijų absolventai kvalifikacines kompetencijas kelia Lietuvos Gyvensenos Medicinos Asociacijoje, kuri vienija gyvensenos medicinos specialistus bei besidominčius šia praktika gydytojus ir studentus.
Gyvensenos medicinos specialistai Lietuvoje
Lietuvos sveikatos mokslų universitete gyvensenos medicinos magistrantūros studijų programa prasidėjo 2016 metais rodydama pavyzdį kitoms Europos šalims. Šiandien Lietuvoje yra paruošti 42 gyvensenos medicinos specialistai, kurie gali dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei išplėstinėje šeimos gydytojo komandoje ir vykdyti gyvensenos medicinos intervencijas [15]. Gyvensenos medicinos specialistų integravimas į šeimos gydytojo komandą gali palengvinti šeimos gydytojų darbą sutaupant konsultacijų laiką, kurį gydytojai galėtų skirti tiesioginiam darbui su pacientais [16]. Turint galimybę skirti pakankamai laiko bendravimui su pacientu: išsamiai paaiškinti gydymo eigą, vaistų vartojimo indikacijas ar tyrimų rezultatus – būtų galima išvengti nesusipratimų ir skundų skaičiaus, kurie sumažina gydytojų moralinį pasitenkinimą [17]. Be to, pacientams aktyviai taikant kontroliuojamas gyvensenos medicinos intervencijas, greta farmakologinio gydymo, per sąlyginai trumpą laiką sumažėja esamų lėtinių ligų simptomai, o ilgainiui ir kitų lėtinių sutrikimų vystymosi rizika [9]. Tai padėtų sumažinti hospitalizacijos atvejų skaičių ir pacientų lankymąsi pirminėse ir antrinėse sveikatos priežiūros įstaigose [18]. Esant mažesniam pacientų apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiui būtų galima pagerinti konsultacijų kokybę ir apsaugoti gydytojus nuo pernelyg didelio darbo krūvio, nuovargio ir kitų su darbu susijusiu nepageidaujamų reiškinių [17].
Literatūros sąrašas
1. Trilk J, Nelson L, Briggs A, Muscato D. Including Lifestyle Medicine in Medical Education: Rationale for American College of Preventive Medicine/American Medical Association Resolution 959. Am J Prev Med [Internet]. 2019 [cited 2020 Aug 19];56(5):169–75. Available from: https://doi.org/10.1016/j.amepre.2018.10.034
2. Yeh B-I, Kong ID. The Advent of Lifestyle Medicine. J lifestyle Med [Internet]. 2013 Mar [cited 2020 Aug 24];3(1):1–8. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26064831
3. Noncommunicable diseases [Internet]. [cited 2020 Aug 24]. Available from: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/noncommunicable-diseases 4. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras Health Information Centre of Institute of Hygiene Mirties priežastys [Internet]. [cited 2020 Aug 24]. Available from: www.hi.lt 5. Įstaigos kviečiamos ieškoti būdų, kaip gerinti lėtinių ligonių gydymą | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija [Internet]. [cited 2020 Aug 25]. Available from: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/istaigos-kvieciamos-ieskoti-budu-kaip-gerinti-letiniu-ligoniu gydyma
6. Informaciniai pranešimai - Oficialiosios statistikos portalas [Internet]. [cited 2020 Aug 25]. Available from: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=7014843 7. Mora Ripoll R. Lifestyle medicine: The importance of considering all the causes of disease. Rev Psiquiatr y Salud Ment (English Ed [Internet]. 2012 Jan 1 [cited 2020 Aug 25];5(1):48– 52. Available from: http://www.elsevier.es/en-revista-revista-psiquiatria-salud-mental-486- articulo-lifestyle-medicine-the-importance-considering-S2173505012000180 8. Polak R, Pojednic RM, Phillips EM. Lifestyle Medicine Education [Internet]. Vol. 9, American Journal of Lifestyle Medicine. SAGE Publications Inc.; 2015 [cited 2020 Aug 24]. p. 361–7. Available from: /pmc/articles/PMC4561845/?report=abstract
9. Bodai BI, Nakata TE, Wong WT, Clark DR, Lawenda S, Tsou C, et al. Lifestyle Medicine: A Brief Review of Its Dramatic Impact on Health and Survival. Perm J [Internet]. 2017 [cited 2020 Aug 24];22:17–025. Available from: /pmc/articles/PMC5638636/?report=abstract
10. WHO | 10 facts on noncommunicable diseases [Internet]. [cited 2020 Aug 24]. Available from: https://www.who.int/features/factfiles/noncommunicable_diseases/facts/en/index9.html 11. Allender S, Wickramasinghe K, Goldacre M, Matthews D, Katulanda P. Quantifying
Urbanization as a Risk Factor for Noncommunicable Disease. J Urban Heal Bull New York Acad Med. 88(5).
12. Pere D. Building Physician Competency in Lifestyle Medicine: A Model for Health Improvement. 2016 [cited 2020 Aug 24]; Available from: http://dx.doi.org/10.1016/j.amepre.2016.11.001
13. Lifestyle medicine: The importance of considering all the causes of disease [Internet]. [cited 2020 Aug 24]. Available from: https://www.elsevier.es/en-revista-revista-psiquiatria-salud mental-486-pdf-S2173505012000180
14. Dysinger WS. Lifestyle medicine competencies for primary care physicians. Vol. 15, Virtual Mentor. American Medical Association; 2013. p. 306–10.
15. LIETUVOS MEDICINOS NORMA [Internet]. [cited 2020 Aug 26]. Available from: https://e seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/b40ba1612c5a11e8a1edec7ada37067a/
16. Ilgai laukta žinia pacientams: plečiamos šeimos gydytojų komandos » Kauno teritorinė ligonių kasa [Internet]. [cited 2020 Sep 7]. Available from: https://www.ktlk.lt/gyventojams/naujienos/ilgai-laukta-zinia-pacientams-pleciamos-seimos gydytoju-komandos/
17. Galgauskienė E. ŠEIMOS GYDYTOJŲ IR BENDROS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ DARBO KRŪVIO OPTIMIZAVIMAS. Magistro diplominis darbas [Internet]. 2014 [cited 2020 Sep 8]. Available from: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/102781/1/LSMU magistrinis 2014_taisytas %282%29.pdf
18. Investicijų poreikio sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros srityje analizė [Internet]. 2020 [cited 2020 Sep 8]. Available from: https://www.esinvesticijos.lt/uploads/main/documents/files/Post 2020/Programos rengimas/Sveikatos apsaugos ir ilgalaikės priežiūros žemėlapis.pdf
#gyvensenosmedicina #gyvensenoskorekcija #gyvensenosmedicinosintervencijos #lėtinėsligos #lėtiniųligųgydymas #lėtiniųligųprevencija #lifestylemedicine #lifestylecorrection #lifestylemedicineinterventions #chronicdiseases #treatmentofchronicdiseases #preventionofchronicdiseases