Esama tradicinės medicinos praktika yra reaktyvioji: kiekvienos ligos atveju taikanti chirurginį arba medikamentinį gydymą, tuo tarpu moksliniai tyrimai apeliuoja į tai, kad gyvensena po krūties vėžio nustatymo gali daryti įtaką ligos prognozei, mažinti mirtingumą. Siekiant gerinti moterų gyvenimo kokybę bei ilginti išgyvenamumą po krūties vėžio, būtina informuoti moteris apie gyvensenos pokyčių svarbą po ligos nustatymo. Šiame straipsnyje pateikiamos mitybos, fizinio aktyvumo bei miego sąsajos su krūties vėžiu bei rekomendacijos.
Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto duomenimis šalyje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis 2020 m. krūties vėžys Lietuvoje pagal onkologinių susirgimų dažnumą buvo antroje vietoje, pagal mirtingumą – šeštoje vietoje [1]. Sveikos gyvensenos veiksnių kombinacijos yra reikšmingai susijusios su mirtingumu nuo visų lėtinių neinfekcinių ligų, tame tarpe ir krūties vėžio [2]. Tačiau apklausų duomenimis, Lietuvoje didžiajai daliai pagyvenusių asmenų, priklausančių padidintos širdies-kraujagyslių ir onkologinių ligų rizikos grupei, nėra suformuota pilna sveikos gyvensenos sąvoka ir neskiriamas pakankamas dėmesys tokiems modifikuojamiems rizikos veiksniams kaip mityba, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas. Šią dieną 35 proc. pacientų mano (ar nėra tikri), kad gyvensena neturi reikšmės onkologinėms ligoms išsivystyti [3]. Vis daugėja tyrimų nurodančių, kad ilgalaikiai įpročiai, o ne genetika, yra pagrindinė navikų priežastis. Labiausiai navikinių ląstelių progresavimą arba žūtį nulemia mūsų vidinė aplinka – šį faktą svarbu panaudoti krūties vėžio gydymo ir profilaktikos procese [4].
Gyvensenos veiksnių sąsaja su krūties vėžio rizika ir jų kontrolė
Krūties vėžys yra susijęs su daugybe rizikos veiksnių, kurie paprastai yra skirstomi į nemodifikuojamus (BRCA1/2 genas) ir modifikuojamus (pvz. fizinio aktyvumo stoka). Prospektyvinių analitinių tyrimų metu, vertinant modifikuojamiems krūties vėžio rizikos veiksniams priskiriamų mitybos, fizinio aktyvumo, normalaus kūno svorio palaikymo poveikį krūties vėžio progresavimui ir išgyvenamumui, pastebėta, kad pastarieji gali būti susiję su palankesnėmis išeitimis ir mažesne ligos atsinaujinimo rizika [5]. Pastebėta, kad gyvensenos veiksniai krūties vėžio riziką veikia per hormonų metabolizmą (estorgenų, progesteronų ir IGF receptorius) [6].
Fizinis aktyvumas
Mokslininkų nurodomus fizinio aktyvumo bendro poveikio organizmui mechanizmus galima suskirstyti sekančiai: kūno svorio (kūno masės indekso (KMI)) mažėjimas, lytinių hormonų cirkuliacijos mažėjimas bei gamybos reguliavimas, rezistentiškumo insulinui mažėjimas ir su insulinu susijusių faktorių kitimas (Insulino augimo faktoriaus (IGF – 1)), lytinius hormonus sujungiančio globulino (SHGB), leptino ir adiponektino sumažėjimas [7], imuninės sistemos ir uždegimo moduliavimas [8]. Fizinis aktyvumas veikdamas imuninės sistemos ir uždegiminių procesų reguliavimą gali turėti reikšmės mažesnei krūties vėžio ir ligos pasikartojimo rizikai [9].
Tyrimai nurodo, kad sėslus, nejudrus gyvenimo būdas yra susijęs su didžiausia krūties vėžio rizika tiek premenopauziniu, tiek postmenopauziniu laikotarpiu [10]. Net minimalus fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymasis prieš ir po krūties vėžio gydymo yra susijęs su statistiškai reikšmingai sumažėjusia ligos pasikartojimo bei mirties nuo krūties vėžio rizika [11]. Tiriant moteris kurioms niekada nebuvo taikyta pakaitinė hormonų terapija, pastebėta, kad fizinio aktyvumo pokytis nuo buvimo fiziškai neaktyviomis iki reguliaraus fizinio aktyvumo 5 k/ sav. ir dažniau (dažniausiai intensyvios fizinės veiklos) krūties vėžio riziką sumažino 31 proc. (95% PI 22-40) [10]. E3N kohortinio tyrimo metu pastebėta, kad intensyvi fizinė veikla >5 val./sav. net 38 proc. (p < 0.0001) sumažino krūties vėžio riziką lyginant su vidutinio intensyvumo fizine veikla užsiimančiomis moterimis, kurių rizika sumažėjo 14 proc. (p < 0.01) [12].
Išgyvenamumas po krūties vėžio diagnozės gerėja proporcingai didėjant fizinio aktyvumo intensyvumui ir ilgėjant jo trukmei [13]. Labiausiai krūties vėžio rizikos mažėjimo sąsaja su fiziniu aktyvumu stebima tarp moterų, kurių šeimos istorijoje nėra krūties vėžio, neturinčių antsvorio, esančių postmenopauziniame periode bei kuomet nustatytas hormonams nejautrus navikas [6].
Apibendrinus Amerikos vėžio asociacijos (angl. The American Cancer Society), Amerikos vėžio tyrimų fondo (angl. World Cancer Research Fund), Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization) duomenis, fizinio aktyvumo rekomendacijas krūties vėžio rizikos mažinimui [14]: Reguliarus, vidutinio intensyvumo aerobinis fizinis aktyvumas mažiausiai 150–300 minučių per savaitę arba reguliarus, intensyvus aerobinis fizinis aktyvumas 75 – 150 minučių per savaitę. Papildomai naudai sveikatai 2 kartus per savaitę atlikti jėgos ar pasipriešinimo pratimus įtraukiant didžiųjų raumenų grupes.
Mityba
Nors nepriklausomų mokslinių tyrimų išvadose nurodoma, kad skelbiamų mokslinių tyrimų rezultatai dar nėra pakankamai patikimi, kad galima būtų pateikti specifines mitybos rekomendacijas krūties vėžio atveju, geresnis išgyvenamumas po krūties vėžio diagnozės siejamas su tokiais veiksniais kaip normalus KMI ir gausus skaidulinių maisto medžiagų vartojimas [15]. Sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį ir palaikant normalią kūno masę, ne tik mažėja krūties vėžio rizika, bet ir išvengiama kai kurių neoplazmų rizikos faktorių: viršsvorio ir nutukimo. Taikant sumažinto kaloringumo mitybos rekomendacijas būtina įvertinti kalorijų maistingumą [16]. Krūties vėžio rizika mažėja, kuomet vartojant daržoves, pilnos struktūros grūdų produktus, jūros produktus su maistu gaunama daugybė vitaminų ir kitų mikroelementų (įskaitant karotenoidus, likopeną ir flavanoidus) [17], [18], [19]. Apie sumažinto riebalų vartojimo efektyvumą krūties vėžio rizikai nėra pakankamai duomenų [20].
Švedijos mokslininkų atlikto kohortinio tyrimo, kuriame buvo tiriama 33,780 moterų, esančių postmenopauziniame periode, rezultatai parodė, kad normalaus kūno svorio (KMI <25) moterims, kasdien vartojusioms nefermentuotų pieno produktų 2 ir daugiau porcijų, tikimybė sirgti hormonams jautriu (ER+/PR+) krūties vėžiu 30 proc. didesnė lyginant su visai nevartojančiomis. Ilgalaikis fermentuotų pieno produktų vartojimas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su mažesne hormonams nejautraus (ER-/PR-) krūties vėžio rizika, bet hormonams jautraus (ER+/PR+) krūties vėžio rizikai įtakos neturėjo [21].
Bendros mitybos rekomendacijos krūties vėžio profilaktikai [11]:
Sumažinti vartojimą arba visai nevartoti | Padidinti ar gausiai vartoti |
,,Blogieji“ angliavandeniai • Rafinuoti grūdai (baltų miltų duona, traškučiai, pūstų grūdų trapučiai ir pan.) • Perdirbti maisto produktai (pyragai, sausainiai, čipsai) • Pridėtinis/rafinuotas cukrus (saldieji gėrimai, padažai, dribsniai ir pan.) ,,Blogieji“ riebalai • Sotieji riebalai • Trans riebalai Druska Mėsa • Raudonoji mėsa, jautiena, vištiena, kiauliena • Perdirbti mėsos produktai Pieno produktai Alkoholis | ,,Gerieji“ angliavandeniai • Vaisiai • Daržovės • Ankštiniai: pupelės, lešiai ir pan. • Pilnos struktūros grūdo produktai (duona, grūdai, subgrūdai) Natūralūs ekologiški sojos produktai ,,Gerieji" riebalai • Omega-3 riebiosios rūgštys • Linų sėmenys Riešutai |
Miegas
Tai, kad krūties vėžys Vakarų Europoje nustatomas net keturis kartus dažniau lyginant su Vidurio Afrikos ir Rytų Azijos valstybėmis yra užuomina į tai, kad modernus, vakarietiškas gyvenimo būdas gali paskatinti krūties vėžio atsiradimą ir progresavimą [22]. Kaip viena iš priežasčių įvardijami vidinio biologinio laikrodžio (Cirkadinio ritmo) sutrikimai [23].
Šiuolaikiniai fluorescentiniai ir mėlynai-baltą apšvietimą skleidžiantys diodai, įvairių lauko ir vidaus apšvietimo (televizoriaus, išmaniųjų telefonų, elektroninių prietaisų) šaltinių šviesa, mažina melatonino gamybą, o ilgalaikis melatonino gamybos slopinimas nakties metu didina krūties vėžio riziką [23]. Didesnė krūties vėžio rizika yra moterims, dirbančioms naktimis dirbtine šviesa apšviestoje aplinkoje [24].
Pastebėta, kad miego kokybė ir trukmė turi įtakos krūties vėžio agresyvumui: moterims iki ligos miegojusioms trumpiau nei 7 val., dažniau buvo diagnozuojamas pažengusios stadijos krūties vėžys [25]. Krūties vėžio riziką didina ir toks elgesys kai po naktinės pamainos moterys nemiega dienos metu ir yra linkusios ilgiau miegoti kitomis naktimis [26]. Tyrimai rodo, kad miegas trunkantis ≥ 9 val. yra susijęs su 48 proc. didesne krūties vėžio atsinaujinimo tikimybe (RS=1,48; 95% PI 1,01-2,00), 52 proc. didesne mirties nuo krūties vėžio rizika (RS=1,43; 95% PI 1,07-1,92). Nurodoma, kad miego trukmė yra susijusi su analogiškais rezultatais tarp moterų, kurios nepastoviai miegojo ≥ 9 val./naktį (p < 0,05), lyginant su tomis, kurios pastoviai miegojo ≥ 9 val./naktį [29].
Rekomendacijos: Amerikos miego medicinos akademijos (angl. American Academy of Sleep Medicine) duomenimis, geros sveikatos palaikymui rekomenduojama: reguliariai miegoti 7–8 val./naktį, gultis miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti kofeino po pietų ir vėliau, alkoholio [30].
Sveikatai palankūs gyvensenos veiksnių (mitybos, fizinio aktyvumo, miego) pokyčiai yra susiję su geresnėmis ligos išeitimis, bei mažesniu mirtingumu moterų, sergančių krūties vėžiu, populiacijoje. Todėl kartu su medikamentiniu bei chirurginiu gydymu, moterims sergančioms krūties vėžiu, individualiai turėtų būti taikoma: modifikuojamų krūties vėžio rizikos veiksnių vertinimas, sveikatą stiprinančios gyvensenos korekcijos bei pokyčių stebėsena, motyvacinės programos įgalinančios pacientes pokyčiams.
Literatūros sąrašas
1. International Agency for research on Cancer. [Internet] 440 Lithuania facts sheet. Available from: https://gco.iarc.fr/today/data/factsheets/populations/440-lithuania-fact-sheets.pdf
2. Adaline E. Heitz, Richard N. Baumgartner ir kt. Healthy lifestyle impact on breast cancer-specific and all-cause mortality 2017; Springer Science+Business Media167(1), 171–181.
3. Rapolienė L, Eigėlytė A, Gedrimė L, Norkienė S, Sąlyga J. Gyventojų informuotumas apie sveiką gyvenseną. Sveikatos mokslai 2017; 27(6).
4. Michelle H (PhD), Howell A (MSc), and Evans DG (MD), FCRP. Can Diet and Lifestyle Prevent Breast Cancer: What Is the Evidence? asco.org/edbook: ASCO educational book; 2015. Available: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25993238 (accessed 5 05 2018).
5. Chlebowski RT. Nutrition and physical activity influence on breast cancer incidence and outcome. Breast 2013; 22 (2):S30-7.
6. Nicolas Magnéa,∗, Adrien Melis b, Recommendations for a lifestyle which could prevent breast cancer and its relapse: Physical activity and dietetic aspects Critical Reviews in Oncology/Hematology 80 (2011) 450–459
7. Pan H, Deng LL, Cui JQ, Shi L, Yang YC, Luo JH, et al. Association between serum leptin levels and breast cancer risk: an updated systematic review and meta-analysis. Medicine (Baltimore). 2018;97:e11345. https://doi.org/10.1097/md. 0000000000011345
8. Montaruli A, Patrini P, Roveda E, Carandente F. Physical activity and breast cancer. Sport Sci Health. 2012; 8 (1): 1-13.
9. National cancer institute. [Internet]. [visited 2018 september] Available from: https://www.cancer.gov/about-cancer/causes-prevention/risk/obesity/physical-activity-fact-sheet.
10. Ce´cile Pizot ir kt. Physical activity, hormone replacement therapy and breast cancer risk: A meta-analysis of prospective studies
11. Balazs I Bodai, Phillip Tuso. Breast Cancer Survivorship: A Comprehensive Review of Long-Term Medical Issues and Lifestyle Recommendations. Perm J. 2015 Spring; 19(2): 48–79. Available: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4403581/
12. Flora Zagouri,1 Theodoros N. Sergentanis,2 and etc. Female breast cancer in Europe: statistics, diagnosis and treatment modalities. J Thorac Dis. 2014 Jun; 6 (6): 589–590. doi:10.3978/j.issn.2072-1439.2014.06.18
13. Zaixing Shi1 ir kt. Distinct trajectories of moderate to vigorous physical activity and sedentary behavior following a breast cancer diagnosis: the Pathways Study. Journal of Cancer Survivorship. 14, pages393–403 (2020).
14. Mihaela Jurdana, Physical Activity and Cancer Risk. Actual Knowledge and Possible Biological Mechanisms. Radiol Oncol. 2021 Mar; 55(1): 7–17.
15. Continuous Update Project Report: Diet, Nutrition, Physical Activity, and Breast Cancer Survivors World Cancer Research Fund/American Institute for Cancer Research. Research. WCRFiAwAIfC. 2014.
16. Boffetta P, Boccia S, La Vecchia C. The Global Burden of Neoplasms. A Quick Guide to Cancer Epidemiology. Springer. 2014; 78–79.
17. Boccia S, Vecchia C and Boffetta P. Epidemiology of Cancer and Principles of Prevention. 2015.
18. Farvid SM, Cho E, Eliassen HA, Chen YW, and Walter C. Willett Lifetime grain consumption and breast cancer risk. Breast Cancer Res Treat 2016; 159(2): 335–345.
19. Ju-Sheng Zheng, Xiao-Jie Hu, Yi-Min Zhao, Jing Yang, Duo Li. Intake of fısh and marine n-3 polyunsaturated fatty acids and risk of breast cancer: meta-analysis of data from 21 independent prospective cohort studies. BMJ 2013; 346:f3706.
20. Weigl J. • Hauner H. • Hauner D. Systematic Review Can Nutrition Lower the Risk of Recurrence in Breast Cancer. Breast Care 2018;13:86-91
21. Joanna Kaluza, Shoko Komatsu ir kt. Long-term consumption of non-fermented and fermented dairy products and risk of breast cancer by estrogen receptor status e Population-based prospective cohort study., Clinical Nutrition, Volume 40, Issue 4, April 2021, pages 1966-1973. Available: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0261561420304696
22. American Cancer Society. Global Cancer Facts & Figures 3rd Edition. Atlanta: American Cancer Society, 2015; [Internet] [cited 2018 aug ] Available from: http://www.cancer.org/acs/groups/content/@research/documents/document/acspc-044738.pdf;
23. Haim A, Portnov BA. Light Pollution as a New Risk Factor for Human Breast and Prostate Cancers. New York, NY: Springer. 2013.
24. Fritschi L, Erren TC, Glass DC, Girschik JT, Saunders KAC, Heyworth JS. The association between different night shiftwork factors and breast cancer: a case–control study. British Journal of Cancer 2013; 109 (9): 2472–2480. doi:10.1038/bjc.2013.544.
25. Soucise A, Vaughn C, Thompson LCh, Millen EA, Freudenheim LJ, Wactawski-Wende J. Sleep Quality, Duration and Breast Cancer Aggressiveness. 2017. doi: [10.1007/s10549-017-4245-1].
26. Wang P, Ren FM, Lin Y, Su FX, Jia WH, Su XF, et al. Night-shift work, sleep duration, daytime napping, and breast cancer risk. Sleep Med 2015; 16: 462–468. [PubMed]
27. Coughlin, S. S. ir kt. Social determinants of breast cancer risk, stage, and survival. Breast Cancer Research and Treatment 177, pages 537–548 (2019). [PubMed]
28. Michiko T. Yasuda, Hiroyuki Sakakibara & Kayoko Shimoi. Estrogen- and stress-induced DNA damage in breast cancer and chemoprevention with dietary flavonoid. Genes and Environment volume 39, Article number: 10 (2017). [PubMed]
29. Catherine R. Marinac ir kt. Sleep duration and breast cancer prognosis: perspectives from the Women’s Healthy Eating and Living Study. Breast Cancer Research and Treatment volume 162, pages581–589 (2017). [PubMed]
30. Amanda I. Phipps ir kt. Pre-diagnostic Sleep Duration and Sleep Quality in Relation to Subsequent Cancer Survival. Published Online:April 15, 2016. Available from: https://jcsm.aasm.org/doi/10.5664/jcsm.5674.